BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

… Bilietas …

2016-10-04 parašė mazule4you

- Laba diena! Man, prašau, vieną bilietą. Į vieną pusę. Tik tenai.
- Į vieną pusę nebūna. Tik tenai ir atgal.
- Na, tai duokite tenai ir atgal. Bet šiandien!
- Šiai dienai bilietų jau seniai nebėra.
- O kada yra? Artimiausiu metu. Labai reikia.
- Artimiausia data…Atleiskite, tik po metų.
- Duokit bent po metų. Visai dienai, prašau!
- Visai dienai limitas neleidžia.
- Tuomet bent valandai.
- Laisva yra tik viena minutė.
- Gerai, duokite vienai minutei.
- Hmmmm….Yra trims valandoms, bet tik po dviejų metų…
- Ne, duokite po metų vienai minutei.
- Taip. Pasitikrinam: vienas bilietas tenai ir atgal, po metų, vienai minutei. Ar viskas teisingai? Sutinkate?
- Taip!
- Imkite savo bilietą į vaikystę!
- Labai labai jums ačiū!
- O galiu jūsų paklausti?
- Žinoma.
- Tik viena minutė…Ką jūs darysite? Ką jūs suspėsite padaryti?…
- Aš stipriai stipriai apkabinsiu savo tėvus! Abu iš kart! Vienu metu!!!!!

Rodyk draugams

… Būsiu savimi …

2016-09-30 parašė mazule4you

Visada visur kartu.. ideali pora?

- Taip. Bet tik iš išorės.

Jaučiu, kad praradau save. Lyg du žmonės susilieję į vieną.. be laisvės įkvėpti. Be SAVO norų, svajonių, tikslų.. Už mane viską sprendi TU.

Kada tai nutiko? Nenorėjau pastebėt. Tyliai tipenau šalia.. Buvau ta, kurios norėjai TU.. Iki dabar.

Ėjau kartu, bet sustojau. Laiku.

Pripratai.. ką dabar darysi??

O aš - būsiu AŠ. Būsiu savimi. Nuo šiandien.

… ir žinok, aš padarysiu viską, kad be tavęs gyvenčiau geriau.

Rodyk draugams

… Laiminga santuoka …

2016-09-29 parašė mazule4you

Ko reikia, kad santuoka būtų laiminga?

-…trumpos atminties :)

Rodyk draugams

… Nereikia…

2011-06-15 parašė mazule4you

Ką abejonės pakuždėjo…

Ir kam tie priekaištai pikti?

Nereikia žemėje skyrėjų,

Nes žemė išskiria pati.

Rodyk draugams

… Be galo tave myliu …

2010-12-06 parašė mazule4you

Aš : Tavo širdelėj truputuką yra man vietos? :)*

Jis: Yra :* ji visa tavo, man tik truputį liko, kad gyventi galėčiau dėl tavęs :* <3

Rodyk draugams

… Gal vėliau taps lengviau …

2010-06-24 parašė mazule4you

Galima išeit ir neatsisveikint. Nebeskambint vienas kitam..

Gali atrodyt, kad ir be tavęs galiu gyventi..

Bet suprask, man sunku.

Galima išgyventi naują dieną, pamiršti aplinkybes..

Galima uždaryt duris, gal vėliau taps lengviau.

Rodyk draugams

… Jos jau nebėra …

2010-06-24 parašė mazule4you

Išeidama neatsisuksiu. Aš jau ne tavo..

Nebesušnabždės mėnulio šviesa. Jau aušta..

Išeidama neatsisuksiu. Pamiršk apie mane…

Nebėk paskui. Meilė…

… jos jau nebėra …

Rodyk draugams

… Tikra meilė …

2010-06-23 parašė mazule4you

Kas yra meilė?

Žiema, prie ežero susirinko minia žmonių. Visi žiūri į liūdną vaizdą - Gulbinas nesitraukia iš vietos jau porą valandų, ten nesenai žuvo gulbė. Jo gulbė.
Ant vandens kai kuriose vietose susidaręs storas ledas.
Staiga gulbinas pakilo į dangų. Pasiekęs beribį aukštį Jis suglaudė sparnus ir leidosi nešamas į apačią visu greičiu…
Ech…klaikus garsas ir tas siaubingas vaizdas. Žmonės aikčiojo iš siaubo. Gulbinas trenkėsi į ledą ir žuvo… Jis norėjo iškeliauti pas Ją… Ir štai Jie kartu.
Štai kas yra tikra meilė.

Rodyk draugams

… Kokios spalvos tavo akys …

2010-06-23 parašė mazule4you

Su kuo bebūčiau, tai bus apgaulė, tai bus tik nevykęs bandymas pamiršti Tave. Ir jei bučiuosiu kitą, atmink, užsimerksiu vien tik todėl jog matyčiau Tave.
Nieko nemylėsiu taip,kaip mylėjau Tave, niekam nesakysiu to, ką sakydavau Tau, į nieką nebežiūrėsiu taip, kaip žiūrėdavau į Tave.
Viską atiduočiau už minutę su Tavimi, viską atiduočiau už Tavo prisilietimą. Ir jei Tavo laimė priklausytų nuo manęs, aš atiduočiau viską, isižadėčiau to, be ko anksčiau neisivaizduodavau savo gyvenimo.
Gailiuosi dėl visko, ką galėjau, bet ko nepadariau dėl Tavęs. Ir jei galėčiau atsukti laiką į tą šaltą žiemą, aš Tave apkabinčiau daug dažniau… Nors ne, tiesiog apkabinčiau ir nebepaleisčiau.
Visada mano širdutėje užimsi didžiausią dalį, nebandysiu Tavęs pamiršti, o kaip tik kiekvieną rytą, vos tik prasimerkus, pagalvosiu apie Tave, nes bijau…
Bijau vieną rytą atsikelti ir pamiršti kokios spalvos Tavo akys.

Rodyk draugams

… Kiek širdis atlaikys …

2010-06-15 parašė mazule4you

- Ar lauksi?, - ašaros skruostais… , - Ar lauksi manęs… atsakyk!..

- Nežinau…, - akys nuleistos, - Nežinau, kiek širdis atlaikys…

Rodyk draugams

… Nenoriu prisiminti …

2010-06-10 parašė mazule4you

Tu negali grįžti į tą dieną,kai mes susitikom. Bet gali nueiti į tą pačia vietą ir prisiminti kaip viskas vyko.
Tu negali dar kartą manęs pabučiuoti, bet gali prisiminti mano lūpų skonį.
Tu negali man kuždėti meilių žodžių ,bet gali gailėtis, kad tą dieną to nepadarei.
Tu negali dabar manęs turėti, bet gali prisiminti, kai laikei mane savo glėby.
Tu negali dar kartą atsigręžti, bet gali prisiminti, kaip paskutinį kartą aš nusukau savo žvilgsnį.
Tu negali, o aš galėčiau. Bėda tik ta, kad aš daugiau nenoriu prisiminti.

Rodyk draugams

… Tu grįši …

2010-06-10 parašė mazule4you

Ir tik dabar galutinai Tavęs netekus, supratau, kaip man Tavęs reikia.

Bet Tu dar grįši.

Juk matau iš akių… Jaučiu Tavo alsavimą praeinant. Pastebiu Tavo virpantį kūną mane draugiškai apkabinus. Matau, kaip Tavo akys seka manąsias.

Neslėpk - Tu grįši.

Rodyk draugams

… Ar gali prieiti? …

2010-06-10 parašė mazule4you

Ar gali prieiti?

Nesitikėdamas nieko ir žinodamas kiek daug aš tikiuosi iš Tavęs..?

Ar gali apkabinti? Taip stipriai, kaip moki tik Tu. Juk dabar man trūksta tik Tavęs. Tik Tavo rankų. Tavo bučinių. Tavo šypsenos ir akių. Juk tiek nedaug prašau. Net neprašau palikti jos ir grįžti. Prašau pabūti su manim nors 5 minutes, noriu vėl viską prisiminti, viską jausti, ką jautėme tada… kad ir nekalbėti, kad ir nieko nebedaryti tik leisti man pažiūrėti į Tavo akis ir vėl gyventi. Toliau… Be Tavęs.

Nebemoku surasti žodžių, kurie būtų nebanalūs ir nenuvalkioti ir kurie tikroviškai nusakytų, kaip labai Tavęs pasiilgau..

Dabar man liko tik nuostabūs, bet netikri žodžiai, mintinai iškalti Tavo žinutėse…

Bet žinok, kad juos aš saugosiu visada… Nors ir nebeturiu tavęs…

Rodyk draugams

… Neištverčiau …

2010-06-10 parašė mazule4you

Mes gyvenam tik vieną kartą - dar kartą neištverčiau.

Rodyk draugams

… Gyvenimas be Tavęs …

2010-06-10 parašė mazule4you

Žmonės ateina ir išeina iš mūsų gyvenimo, bet ką daryti su tais, kurie nenusivalo kojų? (Tikriausiai aš į Tavo gyvenimą atėjau basa, nes ten manęs nei trupučio neliko…)

O Tu atėjai kupinas meilės, švelnumo. Tiek daug dėmių mano gyvenime palikai, kad net nenumanau kaip jas pašalint. Juk jei Tave pašalinčiau - netekčiau pusės savo gyvenimo gražiausių akimirkų.

Kodėl tu nesupranti? Aš tikrai nenorėjau,kad tu išeitum. Išėjai.
Jau geriau būtum pasiėmęs viską, viską ką sukūrėm mes ir viską ką turėjau aš prieš tau ateinant. O dabar palikai prisiminimus, kiekvieną dieną jie žudo mane. Kam man jų? Pasiimk ir juos, nieko nepalik. Išeik ir su trenksmu užtrenk duris, kad pajausčiau, jog galiu pradėti gyvenimą iš naujo… Be tavęs…

Rodyk draugams

… Įstrigai …

2010-06-10 parašė mazule4you

Kažkas užtrenkė duris į mano širdį ir pametė raktą (žinojau, kad tu neatsakingas) ir spėju užsitrenkei ten visam laikui. Įstrigai, kad ir kaip stengeisi pabėgti…

Rodyk draugams

… Kaip brangūs kvepalai …

2010-06-10 parašė mazule4you


Dar dabar Tave matydama, jaučiu, kaip kūną veria jaudulys. Prisilietimai Tavo. Bet jie jau nebeglosto, jie jau nebešvelnūs. Laikau Tave, nors Tu - jau nebe mano.

Ir nežinau kas mums atsitiko. Tapome kaip tie dveji brangūs kvepalai išlieti ant vieno kūno. Kartu mes per daug pjaunamės. Kvapas tampa per aštrus, jis dusina, smaugia.

Leisk įkvėpti oro.

Rodyk draugams

… Tavo akimis - ji pasaulio MISS …

2010-06-10 parašė mazule4you

Dabar ji nebe ta. Ji tapo pasitikinti savimi ir žinanti ko yra verta iš tiesų. Tu jau nebedrįsti prieiti prie jos ir apkabinti. Nedrįsti pasakyti, kad pasiilgai ir nori susigrąžinti. Ji tau atrodo per daug tobula, kad dar kreiptų dėmesį į tokius kaip tu. Ji tapo laiminga be tavęs. Sunku patikėti,tiesa?

Žinoma, ji dar kartais užpavydi kai tu laikai savo glėby kitą merginą, bet pavydi ne dėl to ,kad tu jai būtum labai svarbus, pavydi,nes ji tiesiog mergina - mes visos pavydžios, pripratusios būti vienintelėmis, tos kurios valdo vyrų pasaulį jiems to net nepastebint. Mūsų nereikia stengtis suprasti, mus reikia mylėti. Ne visi turi tiek drąsos tai padaryti. O tu jos išvis neturėjai.

Ankščiau žiūrėdavau į tave iš apačios, nes buvai aukščiau, buvai kažkuom kitoks. Dabar žiūriu iš viršaus ir negaliu patikėti, kaip žemai nukritai ir kiek daug praradai. Reikėjo tik pasakyt, juk žinai koks man buvai brangus, visada būčiau sulaikius tave… ir neleidus nukristi.

Rodyk draugams

… Ilgiau Tave sapnuoti …

2010-06-10 parašė mazule4you


Niekada nemaniau, kad eiti iš proto taip lengva.

Tikriausiai jau baigiu pasiekt dugną, nes vien tam, jog Tave ilgiau sapnuočiau einu miegoti 9 valandą…

Rodyk draugams

… Palaidojo meilę …

2010-06-10 parašė mazule4you

Tu su kita,
O tavo mergina stovi tarpduryje,
Slėpdama veidą, išniekintą gėda delnuose.
Tu bučiuoji kitą merginą,
O tavoji tyli, net nekvėpuoja, sugniaužus kumščius baltais krumpliais, sustingusiom akim.
Šią akimirką ji palaidojo meilę, liko tik skausmas ir prisirišimas -
Bet jie laikini, tarsi rytinė saulė dar rišanti jus.
Tu sugrįši pas savo merginą.
Ji glostys tavo galvą ant savo kelių,
O tu lėtai eisi iš proto, nes “tavoji Princesė” jau niekada nebus Tavo.
Tu pats Sau svetimas.

Eik pas ją, eik, nelaikau. Paleidžiu. Pamiršiu. Bus geriau - man taip sakė…

Rodyk draugams

… Lauksiu …

2010-06-10 parašė mazule4you


Jis man kartais paskambina nors daug ir nepasako.
Nežinau kaip, tačiau balansas tarp tylos ir žodžių išlaikomas stebėtinai tiksliai.
Jau išmokau jo pauzėse jausti šypsenos ar liudesio grimasą.
Jaučiu, jog ilgėdamasis jis niekada nededa skyrybos ženklų.

Visi žodžiai tiesiog pernelyg pilni išoriniams ženklams.

- Princese, atvažiuok šiandien…

Tai tardamas jis turbūt jau žino, jog aš neatvažiuosiu.
Aš per daug bijau vėl tapti jo nuosavybe, vėl jį beprotiškai įsimylėti. Bijau, kad vėl įskaudins… Bet dievinu paskutinį jo žodį kiekvieną pokalbį, kurį ištaria su tokiu ilgesiu ir rodos net meile - Lauksiu…

Man įdomus tik vienas dalykas: kaip jis girdi manąją pauzę.
Juk jam paskambinus aš visada tyliu…

Rodyk draugams

… Tu teisus - aš naivi …

2010-06-10 parašė mazule4you


Dar vienas rytas. Vos pramerkusi akis puolu prie veidrodžio. Juk šiandien eisiu pas Jį. Plaukai būtent šiandien nesuvaldomi -suprantu, kad vėluosiu. Lakstau, nieko nespėju. 

Išsipuošusi pro duris išlekiu kaip vėjas. Vos jis atidaro savo buto duris aš puolu jam ant kaklo ir pabučiuoju. Šypsausi ir tariu: -Kaip pasiilgau Tavęs Zuiki!

Jis mane nužiūri paniekinamu žvilgsniu ir sako: -Į karnavalą išsiruošei? Užeik. Einu aš parūkyt.

Apstulbus įeinu pro duris, atsisėdu ant sofos ir laukiu jo grįžtančio. Grįžo. Idealus kūnas, nuostabiausios akys pasauly, tobuliausias balsas - visa tai ir dar daugiau - MANO.

Jis uždarinėja balkoną.

- Tu šiandien nuostabus ir kaip visada sexualiai susivėlęs, - juokais nusišaipau.

Jis vėl pasižiūri į mane ir prabyla: -Kas tau šiandien darosi?

- Juk aš myliu tave, - atsakau.

- O aš tavęs - nemyliu, - šypsosi jis.

- Nekalbėk taip, - pravirkstu.

- Aš rimtai, tu per lengvai prieinama, tu per daug naivi, - tai sakydamas savo žaliomis akimis ir vieninteliu tokiu pasaulyje žvilgsniu žudė mane. Mintyse rėkiu, plyšta širdis, jaučiu kaip ji pasidaliną į milijardą smulkių dalelių, nieko kito išmekenti nesugebėjau… Pasidaviau,galutinai: - Aš prieinama tik Tau…

-Bet jei visi bus kaip aš? Kas tada?

-Tu vienintelis ir nepakartojamas, - nebetvardau ašarų.

- Noriu aš vienas pabūt šiandien, - taria jis ir atidaro buto duris, tobulos rankos gestu leidžiantis suprasti, kad galiu eiti.

Nutirpsta kojos. Jis dar niekada nebuvo taip manęs pažęminęs. Negi iš ties aš to nusipelniau? Visada dovanojau tik beribę meilę Tau… Ką blogai dariau??
Žengiau žingsnį, antrą… Peržengiau jo buto slenkstį. Vaizdas buvo toks sulėtintas, kad įsidėmėjau kiekvieną plyšelį ant jo. Jokio “iki pasimatymo”, ”ate”, ”nepyk, gal susitiksim ryt, gerai?”… Nieko panašaus neišgirdau. Tyla.. Ir tada trenksmas. Jo buto durys užsidarė. Neskambino,nerašė.

..Šiandien iš jo lūpų išgirdau ne tik tai, kad aš jam nereikalinga, bet dar jis leido suprasti, kad taip manęs niekada ir nemylėjo..

Ir dabar suprantu - taip, aš naivi.

AŠ NAIVI TODĖL, KAD MYLIU TAVE.

Rodyk draugams

… Vistiek niekas nepasikeis …

2010-06-10 parašė mazule4you


Šiandien vakare eidama gatve,
kaip ir paprastai, sutinku kažką…
Mano liūdesys kartais laikinas.
Žmones mylisi, kad nesijaust vienišais.
Šiąnakt ir vėl kažkas pasiims
tai, kas buvo skirta tik Tau.

…vis tiek niekas nepasikeis

Taip, žinau, kad skaitydamas tai… Tu dabar verki…

Rodyk draugams

… Nesišypsok …

2010-06-10 parašė mazule4you


Kam Tu mane taip kankini? Jei jau pasirinkai ją, tai būk su ja ir į mano pusę neatsigręžk. Bet ne, Tu taip negali, juk Tu žaidėjas, Tau patinka žaisti.

Turi būtinai ją apsikabinti ir žvilgtelti į mane, kai stoviu visai šalia. Kiekvieną kartą Tau taip padarius, širdyje man kaupiasi ašaros, bet akyse jų nepamatysi.

Gerai, pasiduodu. Šį žaidimą laimėjai Tu.

Dabar išnyk. Dink.

Nesišypsok, nes Aš žinau, kad neesi laimingas. Niekas Tau nesuteikė ir niekada nesuteiks tiek laimės, kiek suteikiau Aš.

Rodyk draugams

… Jis turi vieną taisyklę …

2010-06-10 parašė mazule4you

Ji toli, o kartu ir taip arti jo. Ji jį myli, bet prasilenkus su juo stengiasi neatsigręžti. Ji kiekvieną kartą bando skristi surištais sparnais, nors puikiai žino, kad tai neįmanoma. Ji stengiasi pamiršti jo bučinius, stengiasi, kad ir nepavyksta, bet nesmerk jos už tai. Ji neturi taisyklių, nes jis - visas jas sulaužė.

Jis toli, nes niekada ir nenorėjo būti su ja. Jis jos nemyli ir atsigręžia kiekvieną kartą pro ją praėjęs, nes žino, kad ji niekada neišdrįs padaryti to pačio. Kiekvieną kartą, kai ji bando pakilti, jis supančioja jai sparnus. Jam nereikia stengtis, jis jos bučinius ir taip senai pamiršo.

Jis turi vieną taisyklę - niekada jai neatrišti sparnų, nes be galo bijo, kad ji išskris ir pamirš jį kaip ir pamiršo visus kitus.

Rodyk draugams

… Žadėti? …

2010-06-10 parašė mazule4you

Kam reikia žadėti mergaitei rytojų, jei taip ir nesugebėjai padovanoti šiandienos…?
Juk mergaitės tokios naivios.

Rodyk draugams

… Visi klystam (vieni rečiau, kiti - visą laiką) …

2010-06-10 parašė mazule4you


Aš žinau… Tu buvai tas vienintelis… Tik Tave pamačius, mano veide atsirasdavo šypsena. Tik Tave apsikabinus, bijodavau kažko netekti. Tik Tave pabučiavus, negalėdavau sustoti. Tik Tave mylint, širdis nerimdavo.

Ką aš galėjau padaryti? Ką? Ką galėjau padaryti, kai pamačiau jus kartu? Norėjai, kad man skaudėtų? Šaunuolis, kiekvieną dieną skausmas vis stipresnis. Norėjai, kad verkčiau? Verkiu, iš gailesčio pačiai sau. Nori, kad Tave pamirščiau? Nemanau, kad kada nors man pavyks tai padaryt. Nori, kad nebemylėčiau? O žinai? Juk sakei, kad dabar Tau niekas nerūpi. Tai prašau, nebesirūpink ir mano gyvenimu. Taip. Tuo pačiu - kuriame Tau vietos jau nėra.

Tik… Man gaila to prabėgusio laiko… Gaila, kad Tavim tikėjau. Juk sakei, kad būsi tas, kuris liks su manimi, net jei ir visas pasaulis nusisuktų…

Dabar atrodo taip, lyg Tu būtum nusisukęs, o visas pasaulis taip ir liko stovėti…

-O dar sakei,kad niekada nepaliksi…
-Visi klystam…

Rodyk draugams

… Jis …

2010-06-08 parašė mazule4you

Saulės spinduliai be jo šypsenos - niekas. Šiltas vėjas neglosto, jei jis nestovi šalia ir nelaiko mano rankos. Paukščių čiulbėjimas ne mielas ausiai, jei šalia negirdžiu jo balso. Žiedlapiais nuklotas kelias virsta prąraja, jei jis neina kartu. Gilus ir žydras dangus verkia, kai jis laiko kitą savo glėbyje. Gėlės nustoja žydėti, kai jis kužda meilius žodžius kitai.

O gal vis dėl to, tai jo šypsena nieko verta, be saulės spindulių? Galbūt aš niekad nebandžiau paleisti jo rankos, kai vėjas glostė mano plaukus ir nuogus pečius…

Galbūt jis niekada nemokėjo patylėti, dėl to negalėjau tyloje išgirsti koks nuostabus paukščių čiulbėjimas iš tiesų. Galbūt jis niekada ir neėjo kartu, jis ėjo tik šalia… Galbūt verkiu aš, o ne lietus, kai jis savo glėby laiko kitą. Galbūt aš nepastebiu nuostabių žydinčių gėlių per savo neapykantą pasauliui?

Pasauliui, kuris rodos niekuo dėtas… Pasauliui, kurio naktys kartais būna vienintėlė paguoda. Kurio saulės spinduliai priverčia nusišypsoti. Pasaulio, kuris galų gale niekada neverkia dėl meilės, ir nekaltina visko, kas aplink jį. To pasaulio, kuriam nereikia kažko kito, kad jis mokėtų džiaugtis kiekviena akimirka. Jam nereikia… Nes jis džiaugiasi savim.

Tik visada ant savęs pyksiu dėl vieno…

Jis ir yra Mano Pasaulis.

Rodyk draugams

… Užsimerk, dabar tau skaudės …

2010-01-16 parašė mazule4you

Jie sėdėjo ant savo suoliuko. Snigo. Buvo šalta, bet jis net nesiruošė jos sušildyti. Mergina jautė,kad kažkas ne taip:
-Kas Tau? Keistas tu kažkoks…
-Nieko man nėra,-nusijuokia.
Mergina laiko ašaras:
-Juk pažystu tave… Šiandien buvai su ja, taip?
-Nepradėk ką?
-Užsimerk, dabar Tau skaudės.
-Ką?
Ji atistoja ir nueina. Į veidą lyg stiklas dūžta krentančios snaigės, bet ji jų nejaučia, jos karštos ašaros jas ištirpdo. O jis net nesistengia vytis, sėdi ir šypsosi:
-Neišdrįsi manęs palikti,-sušunka ir tyliai priduria: -per daug stipriai mane myli.
Ji girdi,bet nesiruošia atsisukti. Širdis šaukia sustoti,o kūnas veržiasi į priekį. Šį kartą ji širdies nebeklausė. Mergina pasiekė namus. Įėjo į vidų ir nubėgo į savo kambary. Ji verkė. Vaikščiojo, šokinėjo, gulėjo, sėdėjo ir verkė. Ašarų niekaip nepavyko sustabdyti. Ji jautė begalinį skausmą. Juk jis buvo kitos glėby, ir vėl… Net neneigė to. Ir net nebandė jos sustabdyti.. Skambutis:
-Saule?
-m?
-Pyksti?,-susikrimtęs klausia jis.
-Tau skaudėjo… ,-ji nusikvatoja.
- - - - - -
Pokalbis nutrūko. Ašarų neliko. Viskas pasibaigė. Rami naktis, rytas. Kita diena, kitos svajonės ir darbai, kiti žmonės ir kiti jausmai. Ji pamiršo jį, bet kas žino, kas bus rytoj… Gal ir vėl nutrūks kažkieno pokalbis, ašarų neliks, viskas pasibaigs, rami naktis, rytas. Kitos svajonės ir darbai, kiti žmonės, bet tie patys jausmai…

Rodyk draugams

… Nežinau …

2010-01-15 parašė mazule4you

Nežinau,  tu atsakei kai paklausiau kas yra. Nežinau, kai klausiau ką galvoji. Nežinau, pasakei net tada kai klausiau ką man jauti.

Nežinau, aš atsakiau kai paklausei ar noriu būti kartu. Tu norėjai. Bet aš jau nenorėjau nieko žinoti.

Rodyk draugams